Lietuvai lieka nebedaug laiko įgyvendinti europinę direktyvą ir rūšiuoti maisto atliekas. Kol kas jos surenkamos tik Alytaus regione, kur maisto rūšiavimas vietos valdžios sprendimu gyventojams yra privalomas. Vilnius rūšiavimui ruošiasi, Kaunas sako, kad tai neapsimokės.
Europos Sąjungos Atliekų direktyva reikalauja, kad ne vėliau kaip iki 2024-ųjų sausio visos maisto atliekos būtų rūšiuojamos ir metamos į specialius konteinerius. Iki tol nesusitvarkius Lietuvai grės baudos.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kelti sąvartynų mokestį, jeigu savivaldybės nebus suinteresuotos rinkti šių atliekų. Pasak jo, Valstybiniame atliekų tvarkymo plane buvo įpareigojimas jau nuo 2019 metų didmiesčiams pradėti rinkti maisto atliekas.
Buvęs aplinkos ministras „valstietis“ Kęstutis Mažeika sako, kad situacija bloga, nes kai kurios savivaldybės net neketina rinkti šių atliekų.
Alytaus RATC vadovas: rūšiuojant maistą, atliekų tvarkymas atpigo
Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas, Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (RATC) vadovas Algirdas Reipas įsitikinęs, kad daugelyje savivaldybių naujovės bijoma.
„Trūksta kompetencijos. Baimė ima viršų. Juolab, kad Aplinkos ministerija parengė studiją, kad atskirai tvarkant maistą, atliekų tvarkymas pabrangs. O mes įrodėme, kad yra priešingai“, – BNS teigė A. Reipas.
Pasak jo, Alytuje mišrių atliekų tonos surinkimas kainuoja 150 eurų per metus, o maisto – tik 70 eurų. Gyventojai per metus sumoka apie 20 eurų.
Pasak A. Reipo, nuogąstavimai, kad gyventojai nerūšiuos maisto atliekų arba blogai rūšiuos, nepasitvirtino. Viena šeima Alytaus regione šiemet pririnko apie 100 kg maisto atliekų, o iš viso jų surinkta apie 4 tūkst. tonų. Kitais metais tikimasi surinkti daugiau – apie 6 tūkst. tonų.
„Tai labai geras rezultatas. Rodo, kad mes dvigubai geriau negu vidutinis europietis planuojame maisto pirkimą. ...) Moka ir mūsų žmonės tausoti maistą ir gerai rūšiuoja. Daugiausia – daržovių gamybos atliekas: tai ką virtuvėje nulupa, nuskuta, nupjauna“, – pasakojo A. Reipas.
Pasak jo, Alytuje yra viena moderniausių Europoje maisto atliekų tvarkymo technologijų, į ją investuota 10 mln. eurų. Be to, numatoma investuoti dar 2 mln. eurų į komposto pagerinimą.
„Rengiam projektą, kaip geriau išvalyti kompostą, paruošti atliekas kompostavimui, anaerobiniam pūdymui ir pagaminti kokybiškesnį, švaresnį nuo priemaišų kompostą“, – kalbėjo A. Reipas.
Vilnius kuria infrastruktūrą, Kaunas tikina, kad tai ekonomiškai nenaudinga
Vilniaus savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vadovas Ilja Karužis BNS pranešė, kad šiuo metu kuriama maisto atliekų konteinerių infrastruktūra.
„Vilnius įgyvendina ES finansuojamą konteinerių aikštelių įrengimo projektą, kuriuo įrengiami pusiau požeminiai maisto atliekų konteineriai. 2021 metų pabaigoje numatytas maisto atliekų surinkimo ir vežimo paslaugų įsigijimas viešųjų pirkimų būdu“, – nurodė jis.
Kauno savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė sako, kad maisto atliekų surinkimas iš gyventojų būtų ekonomiškai nenaudingas. Anot jos, Kauno regiono atliekų tvarkymo centras atliko šių atliekų tvarkymo galimybių analizę ir nustatė, kad nė viena alternatyva nėra atsiperkanti ekonominiu požiūriu.
„Įvertinus investicijas ir galutinę naudą, gauti neigiami ekonominės grynosios dabartinės vertės rodikliai“, – BNS nurodė R. Savickienė.
Jos duomenimis, teoriškai per metus būtų galima surinkti beveik 9 tūkst. tonų atliekų.
„Taigi, metinis maisto atliekų kiekis yra per mažas, kad jo atskiras surinkimas būtų ekonomiškai atsiperkantis“, – konstatavo savivaldybės atstovė.
Budas.lt nuotr.
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
